- lėkštėti
- lėkštė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. DŽ 1. eiti lėkštyn, darytis lėkštam, nuožulniam: Juo toliau, juo krantas lėkštėja rš. 2. prk. darytis paviršutiniškam, tuščiam, menkam: Žmonės, kurie neturi sąryšio su gyvenamu kraštu, lengvai lėkštėja, tuštėja Vd. \ lėkštėti; sulėkštėti
Dictionary of the Lithuanian Language.